Creative re-branch

Tokį man paveikslą sudarė Brainbench personalijos testas.

Nesvarbu, kad rezultatas buvo ne mūsų naudai. Mes esame čempionai, kaip Mikutavičius sakė.

Žiūriu penktadienio filmus, vieną paskui kitą. Betmenas didvyriškai išgelbėja visą miestą nuo mirties, TV3 transliuoja absurdo komediją, parodijuojančią 300 kvailų spartiečių mirčių, The History rodo, kaip mirė Kartaginiečių gvardiją, kurios vadas padarė vieną esminę klaidą. Toks įspūdis, kad prieš savaitgalį visiems turi būti įdomu, kaip nenumirt.

O ar įdomu kam nors, kaip reikia gyventi? Užduosiu sau šitą klausimą kiekvieną rytą - nuveik šiandien tai, ką norėjai nuveikti visą gyvenimą, tada nebus gaila mirti (arba bent jau užbaigti esamą gyvenimo etapą ir žengti naują).

Prasideda ekstremalių išbandymų metas. “Sąrašas” - taip vadinasi filmas apie du senukus, kurie sirgdami paskutine vėžio stadija sudarė sąrašą dalykų, kuriuos nurėtų išbandyti… ir žinot ką? Aš jiems pavydžiu.

O filmą siūlyčiau pažiūrėti. Apverčia gyvenimo supratimą aukštyn kojom.

Snargliai – tai gleivinės, esančios mūsų (ir ne tik žmonių, o ir daugelio gyvūnų) nosyje (ir ne tik nosyje, bet ir virškinamajame trakte, akyse, ir daug kur kitur), gaminamas produktas. Jie padeda sugauti įkvepiamas bakterijas, dulkes ir kitas šiukšles — kitaip tariant, atlieka savotiško filtro vaidmenį. Snarglius sudaro vanduo, atfiltruotieji pašaliniai produktai, neorganinės druskos (todėl snargliai yra skaniai sūrūs, kaip jau, ko gero, patys žinote), negyvos bakterijos, negyvi leukocitai, epitelio ląstelės. Todėl snargliai yra gerai.

Kada organizmas serga, nosyje esančios gleivinės membranos gamina daugiau snarglių, kad pagelbėtų organizmui efektyviau šalinti jame prisikaupusias šiukšles.

Sveikas organizmas per dieną pagamina gerą puoduką snarglių, kuris yra pastebimai / nepastebimai praryjamas. Kasdien.

Šaltinis: http://www.lll.lt/2008/12/kas-yra-snargliai/

Sako, žmogus kas 5 metai dažniausiai pakeičia darbą ir/arba profesiją.

Ir gerai sako. Darbo nekeisiu, bet (pagaliau) profesija gana drąstiškai keisis. Esmė išliks ta pati, bet realus darbas apsivers aukštyn kojom, principai ir požiūris - taip pat.

Na, svarbiausia, kad viskas į gerą.

Sunku kartais suprasti, kam visa tai. Tačiau įsibėgėjęs dažnai net nesusimąstai, ar užsiemi tuom, kuom iš tikrųjų reikėtų užsiimti.

Kita vertus - o kam? Gerai kaip yra.

“Da nu na…”

Susiparinęs, įdėmiai stebėdamas ekraną, nervingai barbeno pirštais. Akys lakstė nuo vieno lango prie kito, o nesuprantantis žvilgsnis po truputi keitėsi į kupiną nuovargio ir apatijos viskam.

Atsilošė. Susidėjo rankas už galvos ir atsiduso. Trečias kartas - tas pats rezultatas, jokio progreso, jokio postūmio į priekį. Mintys, tarsi žvejo tinkle spurdančios žuvys, instinktyviai bandė ištrūkti iš sukurtos sistemos spąstų, generuodamas naujus (galbūt utopinius) sprendimus ir procesus. Deja, taip lengva nusiimti maišą nuo galvos… o gal ir neverta?

Užsimerkė, dar labiau atlošė galvą ir susimąstė. Kas kaltas? Kodėl? Už ką? Kodėl noriu būti išskirtiniu? Kodėl privalau taikytis prie aplinkos ir aplink egzistuojančių kitų …? Kas draudžia laužyti taisykles - baimė, nepasitikėjimas savimi, palaikymo trūkumas? Kodėl jaučiuosi svajonių grupės dalimi, tačiau tuo nesu patenkintas?

Dar giliau atsiduso, atsimerkė, pasikasė pakaušį ir suprato, kad mąsto visiškas nesamones. Žino, kad bandos sindromas neišvengiamas, norint būti išskirtiniu minioj - visų pirma turi į tą minią papulti, būti priimtu, suprastu, įtikėti į bendrus gyvensenos principus, aukoti vertybes ir pirmiausia stengtis kitų labui. Patirtis ir tradicijos įgaunamos ir išmokstamos tik atrakinus Pandoros skrynią, kurios raktą saugo genties vadas, turintis savitą gyvenimo prasmės paieškos kelią ir įtakojantis visus jam pavaldžius atskirus individus. Ne mes patys kuriam rožinius akinius, tačiau ant nosies sau lengvai pasikabinam kitų įtakos vedami - juk giliai širdyje visi norime gyventi pasakų pasaulyje.

Išsekintas ilgų minčių tėkmės, čiupo tušinuką, lapą popieriaus ir užrašė:

“Sistema nėra kalta - kalti ją sukūrę žmonės.”

Nori gerai suvaidinti savo vaidmenį – padėk partneriui gerai suvaidinti jo vaidmenį.

Čia visom prasmėm ir visose situacijose…

Five Germans in an Audi Quattro arrive at the Italian border.
The Italian Customs agent stops them and tells them:
- “It’sa illegala to putta 5 people in a Quattro.”
- “Vot do you mean it’z illegal?” asks the German driver.
- “Quattro meansa four” replies the Italian official.
- “Qvattro is just ze name of ze automobile”, the Germans retort unbelievingly. “Look at ze papers: zis car is designt to kerry 5 persons.”
- “You can’ta pulla thata one on me!”, replies the Italian customs agent. “Quattro meansa four. You hava fivea people ina your car and you are thereforea breaking the law.”
The German driver replies angrily,
- “You idiot! Call your supervisor over, I vant to speak to somevone viz more intelligence!”
- “Sorry”, responds the Italian official, “he can’ta come. He’sa busy with a 2 guys in a Fiat Uno.

Pašnekėjom šiek tiek su kolegom ir padarėm prognozes, kas bus artimiausiomis dienomis:

• Visi barai, klubai ir restoranai šiandien iki 24:00 padarys apyvartos iš alkoholio tiek, kiek padarytų per visą naktį.
• Nesvarbu, kad nežinai, ar rytoj norėsi alaus. Svarbu šiandien spėti nusipirkti, o rytoj (kadangi alaus bus) jo tikrai užsinorėsi.
• Moksleiviai rugsėjo 1 d. negers (arba nepirks alkoholio) tik iki vidurnakčio. Po to skubės (nes tėveliai sakė ilgai nebūti) ir prisigers daugiau, nei įprastai.
• Šiandien pirkdami alaus (ar degtinės) nusipirksim jo daugiau negu reikia, nes (neduok Dieve) jo pritruks - į kolonėlę nebenuvažiuosi.
• Šiąnakt barai, klubai, restoranai galbūt keis pavadinimus. Pvz.: “In Vino” pasikeis į “In Sulčio” arba “In Sūrio”, “Absento fėjos” pasikeis į “Kefyro fėjas” arba į “Limonado fėjas”, ir pan.
• Procentas, besilinksminančių plote/svečiuose, o ne klube/bare drąstiškai padidės. Vadinasi, bus daugiau darbo policijai raminant įsikarščiavusius kaimynus.

Tai vat tokie geni-alūs sprendimai Lietuvoje gimsta.