Facebook un-power
Posted in info, web, me, know-how on November 12th, 2010 by YOzaz
Įsitikinau, kad banalybės šiais laikais veikia labiau, nei kūrybiški sprendimai. “Lažinamės, kad…“, “Nemokami…“, “Paskutinė minutė…” ir panašaus plauko puslapiai, grupės ar profiliai tiesiog akyse per rekordinį laiką surenka tūkstančius gerbėjų, nors tai yra akivaizdus kontaktų rinkimo reklaminiais tikslais atvejis. Žinoma, būna, kad pats brand’as yra populiarus ir turintis stiprų “word-of-mouth” efektą, todėl surinkti besidominčių srautą nėra sunku. Dar geriau - teisingai išnaudojus turinį, galima sukurti pastovų lankytojų srautą į svetainę, praktiškai neinvestuojant į reklamą.
Kažin ar kas susimąsto, kokių pasekmių gali turėti jo duomenų piktybinis panaudojimas, tačiau visi drabsto purvus ant Google dėl visuotinio informacijos kaupimo, kurio panaudojimo būdai apriboti ir apraizgyti daugybe įstatymų bei apsaugų.
Bandau sukurti unikalią grupę klientų, naudodamas standartines marketingo priemones. Sugalvojau USP, Big Idea, sudėliojau turinio publikavimo taisykles, tačiau be reklamos žinomumas buvo nykstamai mažas. Iš kitos pusės, galiu pasigirti, kad kas trečias naujas žmogus susidomi labiau, nei paprastu “Like” variantu, o kas penktas tampa klientu.
Mano nuomone, krizė reklamos industriją paveikė ne tik kainos/kokybės atidesnio vertinimo, bet ir “durnėjimo” prasme. Ieškant būdų, kaip įtilpti į rekordiškai mažus biudžetus, dažnai renkamės maksimaliai efektyvų, kūrybiškai netgi juokingą, bet evoliuciškai buką sprendimą. Ir neišeina džiaugtis pasiektais rezultatais, kai žinai būdus, kaip jie buvo surinkti.
Reikia dar nesamoningų pavyzdžių? Prašom. Tuo pačiu - ir offline versija.