Creative re-branch

Išėjo Vykinto puslapio Žuvis nauja versija. Kaip visada - paprastas, gražus, patogus ir validus.

Apie tai rašo ir Tomas, ir Justinas.

Jau senokai grįžau iš atostogų, bet iškart užsiverčiau įvairiais darbais, tad neturėjau progos prisėsti ir brūkštelti eilinį įrašą čia. Tik šiandien į vakarą atradau kelias laisvas minutes.

Ką nuveikiau per atostogas? Svarbiausią dalyką, ką reikia veikti per visas atostogas - pailsėjau nuo darbo rūpesčių. Аtsigavau, atgimiau, atsimerkiau, atsikvėpiau, atmečiau galvą atgal, atsidusau ir susimąsčiau apie darbą, gyvenimą ir kitokius filosofinius dalykus.

Porą dienų panikavau - nesupratau, kodėl esu toks užsiparinęs gyvenimo kasdienybe, kodėl erzina ir bukina inovatyvus darbas, kodėl nerandu vietos, pykstu ant viso pasaulio ir ant savęs. Bandžiau ieškoti, kas pasikeitė mano asmenyje per keletą paskutinių mėnesių ar metų, kas iškreipė buvusią rodos teisingą pricipų vertinimo skalę. Ir tik po savaitės ar dviejų intensyvaus kitoniško galvojimo supratau savo problemą, kuri (kiek teko bendrauti su panašaus būdo žmonėm) kankina ne mane vieną.

Aš nebeturiu kuom tikėti. Nebeturiu ko siekti, nėra tos ideologinės mistinės būtybės, kuri kaip deivė Izidė įžiebtų šventą norą tarnauti jos tikslams ir siekiams. Kvailai esu įsitikinęs, kad jau pasiekiau viską, ką norėjau pasiekti, o tolimesnis egzistavimas tėra įsivažiavusios mašinos “tiuningas”, pridedant naujas ir keičiant pasenusias dalis. Vieni šią būseną vadina “depresija”, kiti - “vegetacija”, tačiau aš labiau ją vadinčiau “svajonės neturėjimu”.

Kartais neišeina tiesiog tekėti tau suteikta vaga, gyventi taip, kaip gyvenasi. Matyt kartais reikia pakreipti savo sroves į geresnius ir platesnius vandenis, kad netaptum eiliniu upeliūkščiu, kuris galų gale tampa paprasto sodo prūdo intaku, užuot patapęs ištisu vandenynu. Štai kodėl “dirbtiniu” būdu suradau metodologiją (ačiū kolegoms), kuri padeda susikurti sau naujus siekius ir svajones ir - gana paprastu būdu - apsibrėžti žingsninį planą jų pasiekimui. Taip susidėliojau sau, ką veiksiu artimiausiu metu, ko norėsiu ir ko ieškosiu. Žiūrėsim, kaip seksis planą įgyvendinti, o pasiekęs būtinai apie tai pasigirsiu visam pasauliui.

Artėja paskutinis didelis šios vasaros savaitgalis, kaip ir simbolizuojantis paskutinius šių mėtų vasaros pasispardymus prieš rudens darganas, lietų ir naujuosius mokslo metus.

Labai būtų puiku šį savaitgalį praleisti prie jūros. Deja, ne aš vienas taip galvoju - ten vėl prognozuojami nežmoniški kiekiai žmonių. Be to, štai ką Miranda man rodo:

Today: Mostly Cloudy, 22C/15C
Tomorrow: Rain, 18C/14C
Sun: Showers, 23C/14C
Mon: Showers, 22C/13C
Tue: Showers, 22C/12C

Tai va - lietus… O gal sinoptikai apsiriks? Gal švies ir kepins saulė, suteikdama džiaugsmo visiems poilsiaujantiems?

Iš kitos pusės, oi kaip grybai dygs kitą savaitę visuose miškuose. Jaučiu pagrybausiu kurią dieną, turint omenyje tai, kad ruošiuosi atostogų. Taip taip, pagaliau ir aš gausiu kelias dienas pailsinti giliai rievėtą smegeninę ir prigeneruoti naujų nervinių ląstelių tolimesnėms jų žudynėms.

Palinkėkite man gero poilsio!

žodis: trimandobliadskij pizdoprojob
vertimas: nėra, šiek tiek įžeidžiantis ištiktukas

Eilėraštis: 

.right_items .items .item .stars {
   display: none;
}

Maša parodo savo klasiokui Vovočkai liežuvį. Tas sako:
- Maša. Nerodyk man liežuvio. Nes susirgsi.
- Kuo susirgsiu?
- Sulaužytu žandikauliu. Arba smegenų sutrenkimu.

Štai ką man rodo Mirandos Weather plug-in’as:

Na ką… romantiškas vakaras kaime prie laužo nusikelia tolyn. O šį savaitgalį - matyt vėl dirbsim.

Kaip tais visi aplinkui puolė stoti į universitetus, kolegijas…
Gal visdėlto mokytis pasiryžę? O gal seka paskui kitus (tipo va jis stoja, tai ir aš stosiu)? Gal tai - madinga?…

Susimąsčiau. Po velnių, aš irgi studentas! Ryt skambinu į VU ir jiems primenu, kad dar nemiriau ir turiu nesuvestų sąskaitų su ne kai kuriais dėstytojais. Reikia gi baigti tą nelemtą bakalaurą, užteks darboholiku apsimetinėti.